Ar tikrai senaisiais laikais manyta, kad žemė yra plokščia?

yra plokščia. Tie patys drąsuoliai, kurie išdrįsdavo išreikšti kitą nuomonę,

inkvizicija iškart juos sudegindavo ant laužo. Ar taip buvo ištikro ir kalbos, kad

senovėje žemę laikė plokščia, tėra mitas?

Lūžio tašku suvokiant, kad Žemė yra rutulio formos, laikomas didžiųjų

atradimų amžiaus pradžia, kai 1492 metais Kristupas Kolumbas atrado

Ameriką. Įdomu tai, kad šiuolaikiniam žmogui nėra paslaptis, kad Kolumbas

nebuvo pirmasis europietis, įkėlęs koją į Amerikos žemyną. Dar gerokai iki XV

amžiaus pabaigos vikingai lankėsi Amerikoje. 10 amžiuje Leifas Eiriksonas

Islandijos vikingas buvo pirmasis Europietis pasiekęs Amerikos krantus.

Pitagoras yra vienas garsiausių ir autoritetingiausių Senovės Graikijos

filosofų, išreiškė nuomonę, kurios klausėsi dauguma gyventojų – dar VI

amžiuje prieš Kristų. Tikėjo sferine žemės forma.

Nenuostabu, kad ši mintis kilo graikams – puikiems jūreiviams ir keliautojams.

Kelionėse jie pastebėjo, kad judant pietine kryptimi žvaigždynai kilo

aukščiau, tik judant ratu toks efektas būtų įmanomas. Išvydę laivus, krante

stovėję žmonės ne kartą pastebėjo, kaip laivas pamažu tolsta į horizontą, o

po to staiga dingdavo jame, o tai rodė ir sferinę pasaulio formą. Tačiau

didžiausias įrodymas buvo Mėnulio užtemimai, kai mūsų palydovo

paviršiuje buvo galima stebėti apvalų žemės šešėlį.

Kai kurie senovės antikos mokslininkai net bandė apskaičiuoti planetos

perimetrą. Žymiausias iš jų buvo graikų matematikas Erastotenas (276 m. pr. Kr.

– 194 m. pr. Kr.), apskaičiavęs planetos perimetrą kaip 252 000 stadionų ilgį.

Tais laikais nebuvo visuotinai priimtų nuotolio matavimo vienetų, todėl

mokslininkas turėjo remtis stadionais, kuriuose vyko sporto varžybos. Keista,

bet Erastofenas atliko itin tikslius savo laiko skaičiavimus. Priklausomai nuo to,

kokio tipo stadioną – Egipto ar Graikijos – jis naudojo savo skaičiavimuose,

gautų duomenų tikslumo nuokrypis siekė nuo 16% iki 1%.

Vėliau garsus romėnų mokslininkas Ptolemėjas palaikė idėją, kad Žemė yra

rutulio formos. Ptolemėjus netgi stengėsi įvesti parametrus,

primenančius šiuolaikinę platumą ir ilgumą.

Taigi, galima teigti, kad senovės žmonės tikrai žinojo apie rutulio Žemės formą.

Tačiau viskas pasikeitė viduramžiais ir kyla klausimas kodėl? Žinoma, daugelis

didžiųjų antikos mokslininkų traktatų dingo be pėdsakų tamsiųjų amžių

suirutėje, tačiau kai kurie iš jų vis tiek išliko, o, svarbiausia, buvo labai

populiarūs viduramžių mokslininkų, kurie, beje, daugiausia buvo vienuoliai.

Greičiausiai jie taip pat palaikė senovės mokslo apvalią žemę idėją. Be to, už tai

jie nebuvo uždaryti tamsiose inkvizicijos rūsiuose, ir priešingai klausėsi jų

nuomonės. Tai liudija garsusis anglų vienuolio Bedės Garbingojo kūrinys.

Savo traktate „Apie laiko skaičiavimą“ vienuolis paliečia pasaulio sferinės