Audio knyga: "MAŽASIS PRINCAS" [1 dalis]

Antuanas de Sent
Egziuperi „Mažasis
princas“ Leonui
Vertui. Atsiprašau vaikų, kad šią knygą
skyriau suaugusiam žmogui. Turiu rimtą
pasiteisinimą: tas suaugęs žmogus – mano
geriausias draugas
pasaulyje. Turiu ir kitą pasiteisinimą:
tas suaugęs žmogus viską supranta, net
vaikiškas knygas. Turiu ir trečią
pasiteisinimą: tas suaugęs žmogus gyvena
Prancūzijoje, kenčia alkį ir
šaltį. Jam labai reikia paguodos. Jei visų
šių pasiteisinimų nepakanka, tada skiriu
šią knygą vaikui, iš kurio tas žmogus
išaugo. Visi suaugusieji kadaise buvo
vaikai, deja, tai prisimena tik nedaugelis.
Tad taisau paskyrimą: Leonui Vertui, kai
jis buvo mažas.
[Muzika]
Berniukas. Pirmas
skyrius. Kartą, kai man buvo šešeri,
knygoje apie pirmykščią girią, pavadintoje
„Šiaip pasakojimai“, pamačiau nuostabų
paveikslėlį. Ten buvo nupieštas smauglys,
rijantis kažkokį žvėrį. Štai to piešinio
kopija. Knygoje buvo parašyta: „Smaugliai
praryja visą savo auką nekramtydami.
Užtat jie negali nė krustelėti ir pusę
metų miega ją virškindami“. Tada
daug mąsčiau apie džiunglių nuotykius ir
galiausiai spalvotu pieštuku man pavyko
nupiešti savo pirmąjį piešinį. Piešinį
numeris vienas. Jis atrodė taip. Savo
šedevrą parodžiau suaugusiems žmonėms ir
paklausiau, ar jiems mano piešinys baisus.
Jie atsakė: „Kodėl skrybėlė turėtų būti
baisi?“ Bet aš buvau nupiešęs ne skrybelę,
o smauglį, kuris virškina dramblį. Tada
nupiešiau vidų, kad suaugusieji galėtų