kodėl prasidėjo karas Ukrainoje.

Priešprieša tarp Rusijos ir Ukrainos buvo ne vienerius metus. Dar ir dabar

daugelis Rusijos piliečių gyvena sovietinėmis nuotaikomis, bei

imperialistinėm idėjomis, kurios kelią jiems didžiulės teritorijos

pasididžiavimą, bei ale prarastų teritorijų nuoskaudas. Nors nuo

Sovietų sąjungos žlugimo praėjo jau daugiau nei 30m. tačiau daugelis

Rusijos piliečių palaiko nuomonę, kad per subyrėjimą Sovietų sąjungai ir

atsiskyrus tokioms šalims kaip Lietuva, Latvija, Estija,Ukraina, Gruzija,

Moldova, Armėnija, Kazachstanas ir kitos šalys, tai tik laikinai iš sąjungos

pasitraukusios teritorijos ir laikui bėgant jos vienu ar kitu būdu grįš į

Rusijos glėbį. Tad rusų dėmesys ir priešprieša bei noras jas įtakoti šioms

šalims jaučiama pastoviai. Tokios ambicinės nuotaikos ir negebėjimas

susitaikyti su praeitimi, puikiai primena Vokietijos piliečių nuotaikas po pirmo

pasaulinio karo. Ko pasakoje Vokietija neteko 70 tūkst. kvadratinių kilometrų

teritorijos. Tad laikui bėgant, tarpukariu kurstant propagandines

nuotaikas Vokietijoje apie jos didybę ir būtinumą susigrąžinti anksčiau

priklausančias žemes, viena iš priežasčių ir buvo Vokietijos piliečių

pritarimas neišvengiamiems, kaip jie to metu mane kariniams veiksmams.

Atgavus nepriklausomybę Ukrainoje bei Rusijoje susiformavo skirtingos

kalbos, kultūra ir pan. Taip pat pasikeitė Ukrainos požiūris į būsimą

politiką. Kijevas pradėjo žvalgytis į Vakarų šalių demokratiją, valdžios

kaitą. Patį 30 metų laikotarpį daug maž galime suskirstyti į 3 dalis.

1991.12.8 Ukraina kartu su Rusija ir Baltarusija pasirašė Belovežo sutartį.

Kuriame konstatuotas TSRS suirimas, bei skelbiama apie Nepriklausomų

Valstybių Sandraugos (vadinama NVS) sukūrimą. Maskva bandė išlaikyti įtaką

sukurdama NVS, bei teigdama dujas už žemą kainą. Tačiau kitos šalys

turėjo savo nuomonę, bei viziją. Maskva ir Baltarusija sukūrė bendrą

sąjungą, taip išlaikydama įtaką Baltarusijoje. Tuo tarpu Ukraina vis

dažniau žiūrėjo į vakarus. Toks požiūris erzino Rusija, tačiau Ukraina

turėjo didelę ginkluotę, likusią nuo tarybinių laikų, bei 3 vietą užėmė pagal

turimas branduolines atsargas. 1994 m. gruodžio 5 d. buvo pasirašytas

Budapešto memorandumas. Tai tarpvalstybinis dokumentas dėl

saugumo garantijų, susijusių su Baltarusijos, Kazachstano ir Ukrainos

prisijungimu prie Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties. Memorandumas

uždraudė Rusijos Federacijai, Jungtinei Karalystei ir JAV grasinti

arba naudoti karinę jėgą ar ekonominę prievartą prieš Ukrainą, Baltarusiją ir

Kazachstaną, „išskyrus savigynai ar kitaip pagal Jungtinių Tautų chartijos

nuostatas“. Remdamosi kitomis sutartimis ir memorandumu

1993–1996 m. Baltarusija, Kazachstanas ir Ukraina atsisakė